For FSMA members

85 proc. lietuvių pavasarį patiria vitaminų stygių

balandžio 23, 2013

Gerėjant orams, vis dažnesnės tampa publikacijos apie pavasarinį vitaminų stygių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad lietuvio mitybos įpročiai nesikeičia jau daug metų – todėl pavasarį daugumą kamuoja vitaminų stygius. Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas gali tapti lėtinių ligų paūmėjimo ar naujų atsiradimo priežastimi.

Pavasarį madinga kalbėti apie vitaminų stygių, bet ar yra pagrindo kalboms?

Yra. Sakoma, jeigu žmogus žiemos metu per dieną suvalgo nors vieną apelsiną, tai labai gerai, nes jis gavo daug antioksidantų, jau jis save palaikė gana aukštame lygyje. Gerai funkcionuoja imuninė sistema, nes yra pakankamas vitaminų lygis. Bet tokių yra mažai.

Užtai kasmet turime kalbėti apie sunkų išbandymą, kurį mūsų organizmui tenka patirti dėl vitaminų stygiaus. Vitaminų mums reikia visus metus. Jeigu mes pažiūrėtume į rekomenduojamas maistinių medžiagų poreikių normas, mes nepamatysim, kad normos skirstomos pagal sezonus. Skirstoma pagal amžių, lytį, atliekamo darbo sunkumą. Tačiau pavasarį vitaminų poreikis padidėja. Vitaminus mes gauname iš šviežių vaisių ir daržovių. Jeigu jie išlaikyti per žiemą, natūraliai juose sumažėja naudingų mums medžiagų.

Situacija pavasarį tampa sudėtinga dar ir dėl to, kad per žiemą organizmas yra daugelio veiksnių nualinamas. Žiemos klimatas, kvėpavimo sistemos ligos, tamsa, saulės nebuvimas – visa tai veikia žmogų. Ir dėl to pavasarį padidėja poreikis maistinių medžiagų ir vitaminų.

Antra, mūsų mityba yra nevisavertė – tą rodo gyventojų mitybos tyrimai. Lietuvio mitybos įpročiai yra blogi, jie nesikeičia jau daug metų, požiūris į sveikatą išlieka netinkamas. Žmogus nevertina sveikatos kol ją turi, o kai praranda – tada sveikata, tikrai, tampa brangiausiu turtu.

Gal pagrindinė bėda tame, kad žmonės nesuvokia, jog tarp mitybos ir sveikatos yra tiesioginė sąsaja?

Mūsų tyrimas parodė, kad žmonės žino daug. Ir apie maistą ir ką reikia valgyti, ir kas sveikatai palankiau. Tikrai žino, kad mityba daro įtaką sveikatai. Bet tų žinių nerealizuoja praktiškai. Mitybos ir sveikatos raštingumas yra visai neblogas. Bet motyvacijos nėra.

Iki krizės, 2007 m. Respublikinis mitybos centro darytas mitybos tyrimas parodė, kad maisto produktų pasirinkime svarbiausia buvo kaina, tada skonis ir, galiausiai, nauda sveikatai. Neseniai mūsų atliktas tyrimas parodė, kad pasirinkimą lemia tie patys faktoriai.

Renkantis produktus apie naudą sveikatai galvoja tik 15 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. Žiūrint į mitybos įpročius iš laiko perspektyvos, galima pasakyti, kad lietuvio įpročiai nesikeičia. Man teko dalyvauti Seime vykusiame nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje, kurios tema buvo visuomenės gyvensenos ir elgsenos keitimo motyvacijos sveikai gyvensenai didinimas. Valstybiniu mastu suvokta, jog nėra gerų pokyčių, jog reikia didinti lietuvio norą maitintis sveikiau. Norima pokyčių siekti dirbant su vaikais, kad jie savo pavyzdžiu keistų tėvų įpročius.

Ar tiesa, kad pavasarį dažnai įvyksta lėtinių ligų paūmėjimai?

Taip ir tuos paūmėjimus galima susieti su vitaminų stygiumi. Tam įtakos turi imuninės sistemos nusilpimas. Jeigu žmogus žiemos metu sirgo peršalimo ligomis, gal gripu, gal teko gerti antibiotikus – jo imuninė sistema tikrai yra nusilpusi. Su maistu organizmas visko, ko jam reikia negauna, todėl paūmėja lėtinės ligos, kaip pasekmė nusilpusios imuninės sistemos.

Pavasarį visos sąlygos esamoms, lėtinėms ligoms paūmėti ir naujoms atsirasti.

Kokie sveikatos skundai akivaizdžiai byloja apie vitaminų stygių?

Jei įtrūksta lūpų kampučiai – tai akivaizdus vitamino B2 stygius, gali trūkti ir vitamino E. Pradeda lūžinėti nagai? Vadinasi, gali trūkti vitamino A, E. Dėl šių vitaminų stygiaus išsausėja plaukai, jie slenka, prastėja nagų išvaizda. Jei kamuoja bendras silpnumas – gali trūkti mineralinės medžiagos geležies.

Pavasarį žmonės būna dirglesni, nervingesni, į viską reaguoja neadekvačiai – tai magnio trūkumo simptomai. O magnio daug yra žalios spalvos daržovėse, jų žiemos metu valgome mažai. Magnio galime gauti su žaliaisiais žirneliais. Bet beveik visas magnis būna perėjęs į skystį, jeigu žmogus išpila tą skystį, jis išpila magnį. Tą skystį galima gerti, galima sriubą virti, nes mineralai išlieka net ir virimo temperatūroje.

Šildymo sezono metu išsausėja oda, gleivinės. Gleivinių būklei palaikyti ir atkurti reikia vitamino A, E, D.

Nors itin didelio vitamino E ir A stygiaus Lietuvoje nėra, nes žmonės valgo per riebiai, šiuos vitaminus gauname iš riebalų. Tie, kurie sveikai maitinasi, jiems šių vitaminų trūks.
Nežiūrint to, kad riebiai valgome, lyg ir turėtume gauti reikiamą kiekį vitaminų A ir E, tačiau daugelis moterų pavasarį dejuoja, kad oda išsausėja, nagai sluoksniuojasi, plaukai slenka.
Organizmas yra sudėtinga sistema, gal truko kokių kitų vitaminų, o be jų A ir E įsisavinimas yra prastesnis. Nereikia galvoti, kad jei valgai riebiai, tai bus gražūs ir vešlūs plaukai, puiki odos išvaizda.

Ar yra kokių vitaminų ir mineralų, kurių mums, lietuviams, dėl mūsų regiono ypatybių trūksta labiau?

Mums labai trūksta seleno. Jo negauname visais metų laikais, o pavasarį jo deficitas yra katastrofiškas. Selenas yra antioksidantas. Yra mokslinių tyrimų įrodančių, kad trūkstant seleno labai daugėja onkologinių ligų. Sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje tikrai didelis.

Manoma, kad Lietuvos teritorijoje ledynmečiu selenas buvo išplautas iš dirvožemio. Augalams augti seleno nereikia. Jo turėtume gauti su augaliniu maistu, tačiau negauname, jo nėra mūsų žemėje.

Seleno yra braziliškuose riešutuose, jūrų žuvyse, javuose iš Kanados. Kai trūksta seleno, atsiranda įvairūs susirgimai. Mūsų šalyje didelis sergamumas širdies kraujagyslių ligomis, nes kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis. Kaupiasi vadinamieji oksiduoti riebalai, o antioksidantai neleidžia tiems riebalams oksiduotis. Kadangi antioksidantų negauname tiek, kiek reikia, nes šviežių vaisių ir daržovių valgome per mažai – riebalai oksiduojasi be trūkumų ir kaupiasi kraujagyslių sienelėse.

Jeigu žmogus valgytų per daug riebalų, bet gautų daug antioksidantų, jie neleistų riebalams oksiduotis kraujagyslių sienelėse. Riebalų perteklius atsidėtų į poodinį riebalinį audinį. Bet jau nebūtų tokia žala daroma kraujagyslėms, tuo pačiu širdžiai ir visai kraujagyslių sistemai.

Tarpukario Lietuvoje žmonės buvo stambesni, nes valgė riebiai, bet valgė daug daržovių. Riebalai neoksiduojasi, bet eina į poodinį audinį. Todėl sergamumas širdies kraujagyslių ligomis tuo laikotarpiu buvo nedidelis, o žmonės buvo vizualiai šiek tiek drūtesni. Čia argumentas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad tarpukario Lietuvoje visi valgė kiaulieną, skilandžius ir nieko. Jie valgė labai daug daržovių. Todėl ir nieko (šypsosi).

Žmonės dažnai sako, jog ateis vasara, tada prisivitamizuosimės natūraliai.

Tai klaidingas mąstymas. Nereikia galvoti, kad mėnesį vaisių, daržovių ir uogų pavalgysim – tai vitaminų užteks visiems metams. Maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus mes turime gauti kasdien ir visus metus. Prisikaupti nepavyks.

Kitų šalių gyventojų maisto papildų vartojimo mastai byloja apie pokyčius jų mąstyme, apie suvokimą, jog vitaminai būtini gerai savijautai ir kaip ligų prevencija. Mitybos problemos daugelyje šalių yra tos pačios, bet galbūt požiūris į savo sveikatą, jos stiprinimą ir išsaugojimą yra visai kitas. Ir ko žmogus negauna su maistu, kaip kompensaciją organizmui, vartoja maisto papildus.
Mūsų požiūris šiuo klausimu nėra tinkamai susiformavęs. Nėra suvokimo, kad būtina nuolat palaikyti būtinų medžiagų patekimą į organizmą.

Maitinamės prastai, sergamumas įvairiomis ligomis didelis, tačiau vis tiek atsiranda drąsos pasakyti, kad tie vitaminai – tai chemija…

Čia galima tik samprotauti. Gal tai tas motyvacijos stygius… Visi žino, kad rūkyti nesveika, o rūkymas kokia problema. Sunku suvokti žmogaus psichiką. Lietuvio mąstymą…

Mes esam, galima sakyti, genetiškai užkoduoti valgyti ir gyvūninės, ir augalinės kilmės maistą. Mūsų žarnyno ilgis yra pritaikytas virškinti mišrų maistą. Kraštutinumai mityboje yra blogai. Žinau, kad yra kategorija žmonių, kurie pavasarį sudygus pirmiesiems augalėliams, juos raus, darysis kokteilius ir traktuos tą kaip panacėją nuo visų bėdų. Tai gali būti priedas prie mitybos, tačiau tuo maitintis jokiu būdu negalima.

Tyrimai rodo, kad įvertinus mitybos situaciją ir lietuvio požiūrį į maistą, niekaip neapsirūpinsime visomis reikiamomis medžiagomis.

Stebiu, kaip atrodo studentai. Dažnai perbalę, sulysę. Ne dėl mokslų, dėl mitybos. Iš tėvų parsiveža lašinių, tačiau visai negauna polinesočiųjų riebalų, kurių labai reikia protiškai daug dirbančiam žmogui. Tokių riebalų yra žuvyje ir ją geriau valgyti negu lašinius. Bus daugiau naudos sveikatai ir mokslai eisis lengviau.

O maisto papildai iš žuvų taukų neturėtų kelti minčių apie „kažką cheminio“ – tai yra grynas riebalas, įdėtas į kapsulės apvalkalą. Jis yra išvalytas nuo visokių teršalų, išgrynintas ir koncentruotas. Dabar galima įsigyti ir natūralių žuvų taukų, skystame pavidale. Labai sveikinčiau, jeigu lašiniais mintantys studentai gertų žuvų taukų maisto papildus.

Ką parodė paskutinis lietuvių mitybos įpročių tyrimas dėl žuvies valgymo?

Pagal gyventojų mitybos tyrimus matome, kad sočiųjų riebalų rūgščių gauname daug, o polinesočiųjų riebalų, omega-3, kurių yra žuvų taukuose – labai mažai. Išlieka prieš penkerius metus buvusi tendencija – žuvies ir jūrų gėrybių valgoma mažai. Ko gero, žuvų taukai, pagal mitybinius įpročius, gali būti rekomenduojami absoliučiai visiems. Kai turime tokį sergamumą ir mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų, turime nesvarstyti ir remtis mokslu.

Kaip išgyventi pavasarį? Kokie būtų jūsų patarimai?

Pavasaris yra sunkesnis mūsų organizmui periodas. Rekomenduoju pasitelkti kompleksinius maisto papildus. Taip pat siūlau kritiškai įvertinti savo suvalgomo maisto kiekį ir jo kokybę. Galima peržvelgti savaitės mitybos racioną – ar yra vaisių ir daržovių, ar geriama natūraliai spaustų sulčių. Jei geriamos sultys – tai didelis pliusas. Taip pat reikia įvertinti raciono įvairumą. Ar valgote tą patį ar patiekalai ir produktai keičiasi?

Užsienyje mitybos specialistai jau kalba apie paruošto vartoti maistą. Tai ne tas pats, kas pusfabrikačiai. Pusfabrikačius reikia dar gaminti, o paruoštą vartoti maistą gali valgyti iš karto. Pavyzdžiui, tai yra prekybos centrų siūlomos mišrainės. Nusipirkome ir valgome. Dėl jo sudėtyje esančių konservantų ir antioksidantų – jis gali būti laikomas ilgą laiką. Toks maistas nėra šviežias, jo biologinė vertė yra mažai. Išsivysčiusiose ekonomiškose šalyse jau akcentuojama, kad dėl dažno paruošto vartoti maisto vartojimo, organizmas nėra aprūpinamas vitaminais ir mineralais, o tai turi didelių pasekmių konkretaus žmogaus sveikatai, valstybės išlaidoms sveikatos priežiūrai.

Kritiškai reikėtų įvertinti savo gyvenseną, kiek būname gryname ore, fizinį aktyvumą (jeigu jis yra – stiprinama imuninė sistema) ar dažnos stresinės situacijos, ar yra darbo-poilsio režimas (esant stresui yra didesnis antioksidantų poreikis).

Manyčiau, kad maždaug 85 proc. lietuvių, pagal turimus mitybos įpročių tyrimų rezultatus, su maistu negauna visko, ko reikia organizmui. Tiek žmonių pavasarį jaučia vitaminų stygių. Tą stygių turime kompensuoti maisto papildais. Nes jeigu organizmas taip ir negaus jam reikiamų vitaminų ir mineralų, bus pasekmės – sveikatos sutrikimai, ligos.

Jei nusprendėme rinktis vitaminų kompleksus, reikėtų rinktis kuo didesnę sudėtį ir kad koncentracija būtų artima 100 proc. rekomenduojamos dienos normos (žymima RPN).

Jeigu yra ryškūs fiziologinių pokyčių sutrikimai (lūpų kampučiai, dantenos kraujuoja) – tuomet rinktis atskirus, tas problemas sprendžiančius vitaminus ir mineralus. Jeigu yra labai jus neraminantys sutrikimai, būtina tartis su gydytoju.

Kalbino žurnalistė Daiva Ausėnaitė

Back to previous page